Naujienos

KAI LYJA...

Šiemet (04-25), gamta pati rūpinosi vandeniu mūsų ąžuoliukams prie gailių koplytėlės, kur kaip ir kasmet suvažiavome pasidžiaugti savo medžiais. Maža pasakyti pasidžiaugti, bet dar du nauji nariai – Marius ir Mindaugas turėjo atlikti savo misiją, rasti vietą ir pasodinti savo ąžuoliukus.

Bet apie viską iš pradžių.

Kaip juokaujama socialiniuose tinkluose, kad iš Lietuvos jau emigravo ir pavasaris, nes niekaip neatšyla oras, o dar tas lietus... Miškų prievaizdas Raimondas nuo ryto skambina ir klausia ar bus renginys, nes lyja. Sakau, bus iš principo, negi „liūtai“ gali bijoti lietaus?

Taigi, įprastu susitikimams laiku, 17.30 rajono „liūtai“ pabiro iš mašinų, į lėtai bundančią laukymę prie Agailių koplytėlės ir pradėjo girtis savo ąžuoliukais, kurie per metus ūgtelėjo, ar paprasčiausiai prigijo, jei pernai metais kuris sodintas buvo.

Česlovas su sekatoriumi švaistėsi kaip koks profesionalas kirpėjas, o gal ir net kaip „Holivudinis žirkliarankis“, bandydamas paretinti kai kuriems sodinukams jų lajų šukuosenas.

Naujokai čiupo kastuvus ir kasė duobes savo ąžuoliukams, o nebe naujokas Mindaugas sumanė savo ąžuolą pasodinti iš naujo, nes diskutuojant niekaip neišsiaiškino kieno tas vienas medelis- „nabagas“ nudžiūvęs.

Kaip tarta taip padaryta, pasodintas buvo ir trečias ąžuoliukas tą kartą, ir palaistytas.

O tuo metu prie pastogės plušo žmogus –virtuvė, mūsų kokas Adolfas, kūreno ugnį ir ruošė armėnišką šašlyką.

Vismantas, kuris tą dieną šventė gimtadienį pjaustė tortą, žodžiu vyko įvairūs pasiruošimo darbai.

Kol šašlykai kepė pritraukti po stogu, nes visą laiką lijo, prasidėjo oficiali dalis, kai reikia aptarti reikalus.

Pasveikinti buvo gimtadienius šventę nariai, džiaugėsi į save nepanašiais šaržais, kiti kurie nuotraukų nepateikė buvo apdovanoti Martyno dovanomis.

Buvo paskelbta apie sekantį renginį – plaukimą Ventą, kurio neįvykdėme pernai metais ir plaukimui buvo pritarta.

Tada išsivystė diskusija dėl dalyvavimo „Tulpių akcijoje“, kur Martynas pristatė jos esmę. Tačiau nuomonės išsiskyrė ir nuspręsta dalyvauti tik iš dalies, su tais, kurie patys nori prisidėti prie „LIONS QUEST“ programos, juos dar paremiant ir mūsų klubo labdaros lėšomis. O tos mokyklų  bendruomenės, kurios neprisideda prie tulpių platinimo akcijos, neremti.

Laikantis tradicijos, kol dar kepė kvapnieji armėniški šašlykai, visas būrys „liūtų“ patraukė link koplytėlės su tikslu paskambinti varpu, ir jiems pavyko, net tris kartus pažadinti varpą, ir išlaikyti nepažeistą tradiciją.

Tuo metu šašlykai pasidarė jau valgomi ir lakštingalų ir kitų paukščių skatinami kibome juos skanauti. Skanauti tai ką atsivežėme.

Didžioji dalis pakilusi namolio, pamatė, kad mažesnė dalis dar nusprendė pavakaroti čia, juolab, kad ir pats gimtadienį švenčiantis Vismantas likosi su trečdaliu torto...

Torto ragavęs, apdovanotas skėčiu raštininkas Jonas, galvojantis, kad per sezoną gauti antrą skėtį, galėtų reikšti tik vieną – lietaus turėtų netrūkti. Bet kai lyja juk tada nepuola uodai ir vėl pagalvoji, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Betrūksta, kaip senovės kiniečių filosofui Dzin Šiantaniui sušukti, koks džiaugsmas, bet važiuodami namo su Adolfu kalbame apie sunkų darbą visuomeniniame fronte ir nėra kada sušukti...

 


grįžti