Naujienos

„EGLUTĖJE“ PRISKRIDO ANGELŲ

Apsisukus metų ratui vėl visi Šiaulių rajono LIONS klubo narių keliai pakrypo link Kuršėnų lopšelio-darželio „Eglutė“, kuri šiais metais įspūdingai atšventė solidų, penkiasdešimties savo prasmingos veiklos jubiliejų.

Devynetas tradicijas saugančių klubo vyrų nusprendę antradienio pavakarę paaukoti klubui buvo šiltai pasitikti direktorės ir jos pagalbininkių.

Buvo rodoma, kaip mūsų globojamose grupėse gyvenama, kaip keičiasi čia aplinka, kaip yra dirbama su vaikais.

Džiaugsmo jausmas apimantis stebint bendradarbiavimo vaisius yra abipusis, nes klubas „Eglutę“ remia jau ar ne 12 metų ir asmeninių klubo narių lėšų, ne labdaros renginiuose surinktų. Todėl ir šiemet nupirkti baldai pagerins buitį globojamos grupės vaikams ir bus dar viena mūsų dovana jiems.

Mes labai mėgstame tradiciją ir „Eglutės“ moterys tai žino, tačiau šį kartą viskas buvo kiek kitaip...

O prasidėjo viskas nuo direktorės nuoširdaus sveikinimo žodžio, eilėmis ir proza... Paskui susodintus prie šventinio stalo ištiko rajono „liūtus“, kaip ir dera šiuo laikotarpiu – stebuklai, pasipylę tarsi iš kokio gausybės rago.

Iš karto pasirodė, kad po servetėlėmis kažkas yra, reikėjo pakelti servetėlę ir burtininkės (kaip kitaip pavadinsi tuos, kurie aiškina simbolius) aiškino mums, ką reiškia jei radai putpelės kiaušinį, arba grūdų, ką reiškia lazdyno riešutas ir kuo jis skiriasi nuo graikinio riešuto simbolio, arba, pagaliau žiedelis.

Po to iš krepšio traukėme šieno smilgą, čia buvo bandoma įžvelgti, koks gi dar mūsų laukia kelias ir, ar daug dar liko jo. Trumpus ištraukę pagalvojo, kad išsitraukė, kiek to kelio nueita, o šakotus ir radę po servetėle žiedelius, nežinia ką pagalvojo, bet stebuklai ir yra stebuklai, kad apie juos galvotum ir dūmotum.

Paskutinis stebuklas, taip jau bent mums atrodė, turėjo būti tradicinis, kvapnus – kugelis, kurio matyt net po dvi porcijas kiekvienam teko.

Teko sakyti tostą iš klubo pusės ir palinkėti ir toliau kurti „Eglutėje“ istoriją ir tradiciją kartu, nes tai irgi yra stebuklas, šilti žmonių tarpusavio santykiai...

Ir tada, mus ištiko dar vienas stebuklas, nes pas mus atskrido mūsų globojamų grupių vaikų padaryti angelai.

Kiekvienas traukėme tą savo angelą sargą susijaudinę, nes angelai turėjo vardus ir net metus užrašę.

Iš tikrųjų visus apėmė toks jausmas, tarsi su mumis atėjo pabūti ir patys vaikai, ir auklėtojų lūpomis papasakojo apie save, apie savo sėkmes ir nesėkmes, apie savo norus ir pasiekimus.

Išeidami galvojome, kad tradicijų reikia laikytis, nes juose slypi įstabūs stebuklai, ypač tokiu prieššventiniu laikotarpiu...

Emilijaus angelo aplankytas ir labai laimingas Jonas


grįžti