Naujienos

Kas išlieka...

Gegužę, kai viskas sužaliuoja, kai nubudusi gamta kviečia mus į savo prieglobstį, ir tam kvietimui, bei tai pavasariniai traukai yra nepaprastai sunku atsispirti, juk visi esame, galų gale iš gamtos atėję.

Matyt todėl ir susiklostė ta, jau daugiau nei dešimtmetį besilaikanti mūsų klubo tradicija, vykti prie Agailių bažnytėlės, aplankyti savo, Šiaulių rajono LIONS klubo ąžuolų giraitės.

Savo rankomis pasodintų ąžuolų, kuriais grožėsis dar daugelis kartų ateityje, atvykę pasimelsti, ar šiaip pasimėgauti išskirtine ramybe, kuri tvyro šioje nuostabioje vietoje.

Nepaprastai graži perspektyva, galvojant amžinybės požiūriu.

Šią pavakarę, savo ąžuolą sodino naujas klubo narys – Vismantas, tokia tradicija irgi egzistuoja, naujam reikia pasodinti savo, kad būtų ko važiuoti, ką aplankyti.

Dabar jau jo medelis bus mažiausias, vysis tuos, jau išlakiais tapusius „milžinus“, kuriems jau dešimt metų.

 

Į ąžuolų lankymą sugužėjo visas būrys „liūtų“ ir „liūtienių“, nes toks noras buvo atsiradęs mūsų tarpe, kad pasidalinti savo džiaugsmą su antromis pusėmis, kad parodyti kokius čia mes „atlaidus“ atliekame.

Be to pavasariu, didesniu būriu džiaugtis yra smagiau, tada išeina taip kaip ir gamtoje, triukšmingiau, ir įspūdis ilgiau išlieka atmintyje.

 

Čia, prie Agailių bažnytėlės, paprastai klubas didelių klausimų jau nesprendžia, ne ta aplinka ir be to sezonas jau visai į pabaigą.

Įprastinė prezidento „misija“, pasveikinti tuos brolius, kuriems per laikotarpį, kai nebuvo renkamasi įvyko gimtadienis, aptariamas artimiausias renginys, o toliau jau yra džiaugiamasi bendru buvimu.

Šį kartą visi džiaugėsi matydami brolį Adolfą, atvykusį nauju džipu, kodėl buvo džiaugiamasi tegu palieka žinoma tik mūsų giraitės ąžuolams.

Prezidentas Martynas, didis LIONS klubo himno giedojimo propaguotojas, ir čia atsigabeno savo kolonėlę, valdomą telefonu, ir mes savo ąžuolams ir sau užtraukėme:

 

„ ...Liūtų klubas, mes tarnaujam...!

 

Kad ko gero džiūgaujanti fauna pritilo pasiklausyti.

Bet ir to, juk taip maža, prezidentas Martynas pabaigoje pasibuvimo, prapuolė vakaro gaisuose, bet prapuolė tam, kad bažnytėlės varpas mums ir pasauliui suskambėtų, dar kartą trumpam nustelbdamas pavasarinį gamtos šurmulį, taip pranešdamas, kad visai jau prie pabaigos priartėjo dar vienas klubo sezonas. Kad praneštų, jog prasideda naujas ir prasmingas, mūsų nelengvos tarnystės metų ratas.

 

Varpo dūžių negirdėjęs, bet erkę parsivežęs, raštininkas Jonas


grįžti