Naujienos

INAUGURACIJA, EISENA IR KT...

Tą rugsėjo 27 dienos šeštadienį Lietuvos LIONS klubams visi keliai vedė į Vilnių.

Čia vyko visos organizacijos „gubernijos“ prezidento – L. Slušnio ir visų kitų klubų prezidentų, tame tarpe ir mūsų Martyno inauguracijos ceremonija.

Pilies gatvėje, mačiusioje daug įvairių istorinių reginių, brendo dar vienas.

Po inauguracijos, po sveikinimų, po pietų „liūtai“ su atributika: vėliavos, uniformos ir kiti skiriamieji ženklai, ėmė telktis sostinės širdyje prie rotušės.

 

Po to, „sustygavus“ eiseną – kas po ko, prieš ką, su kuo – vedami kariškių orkestro LIONS klubų atstovai su gera nuotaika, su plazdančiomis vėliavomis pasileido žemyn link katedros.

Ir čia, paėjus visai nedaug, žemaitiški „liūtai“ paleido žemaitiškus šlagerius iš nešamos kolonėlės, kurie „permušė“ visą tą dūdų, trimitų ir kitą pučiamųjų pramonę, nuo ko nuotaika eisenoje dar labiau „pasikėlė“.

Miestelėnai išlepinti renginių mojavo ir sveikino nematytą dar procesiją, ypač tai stengėsi daryti „amžini“ turistai iš Azijos.

Eisena vingiavo iki Katedros, o paskui Gedimino prospektu iki Vyriausybės rūmų, kur vietoj kažkur išvykusio generolo Černiachovskio jaukiai įsikūręs V. Kudirka.

Toliau sekė laikas pasiruošti vakaro pobūviui.

 

Šitą laiką buvo nuspręsta paskirti apžiūrint Užupį pro autobuso langą ir Belmonto parką pėstute.

Buvo norinčių užsukti į Bernardinų sodą, tačiau vienuolių sekėjų buvo mažiau, pasirinkta pramogų parkas. Ten papramogavome: pavaikščiojome, pabandėme padaryti rožių žiedlapių lietų, beveik išėjo, po to dar bandėme nuvaryti arklių traukiamą „kabrioletą“, žodžiu ilsėjomės.

 

Vėliau buvo vakarėlis su milijonų dalintoju aktoriumi Mikalausku, su svečiais iš tolimų ir artimų šalių, apdovanojimų ceremonijomis ir kitais oficialiais dalykais.

Kaip jau įprasta toliau sekė vakarienė, gera muzika, su pasišokimais ir vynas, su taurele karčiosios.

Kažkas lakstė viešbutyje į restoraną pažiūrėti fejerverkų, išgerti alaus, kažkas lakstė į parduotuvę, žinote, žmonių daug, nesugaudysi, herojų vardai tegu lieka nežinomi istorijai, tik jų darbai išliks mūsų atmintyje.

Netikėtai, kuklus raštininkas laimėjo „Aukso puodą“ iš paties Mikalausko rankų, sau slapta pagalvojęs, gal kokį loterijos bilietėlį reikėtų įsigyti kada, kad jau taip sekasi...

 

Ilga kaip šimtmečiai kelionė... namo buvo labai turininga.

Pirma, važiavo kompanija kuri buvo nepavargusi.

Antra – nepasišokusi iki nukritimo.

Trečia – vynas irgi taurus gėrimas, bet yra ir tauresnių.

Autobusas tam pati tinkama vieta, kad ir tas autobusas tik skambiai vadinamas „mikriukas“.

Todėl buvo šokančių visą kelią, kiti net kėdėse klūpodami šoko – naujas šokis, užpatentuoti būtų galima, jei kas sutiktų pakartoti...

Grįžus, dar buvo pasiūlymų vykti į pirtį ir ten „pasipirtinti“.

Kažkoks vidinis balsas sulaikė kuklų raštininką nuo šito žingsnio...

 

Ryte, skambutis prezidentui:

-          Alio, ar jau grįžai?

-          O tu? – klausia Eksenencija, pakimusiu, nuo vadovavimo balsu

-          Ir aš grįžau. – Atsakau „pusiau žvaliai“.

-          Tai gerai, vadinasi visi grįžom...

 

Grįžęs iš inauguracijos Jonas


grįžti