Naujienos

ŽEMĖJ LIETUVOS...

2015 metų gegužės 12 dienos pavakaryje prie Agailių bažnytėlės šurmulys, nors šeštinės dar tik už penkių dienų.

To viso šurmulio „kaltininkai“, Šiaulių rajono „LIONS“ klubo vyrai, atvažiavę su visokio plauko mašinomis, kiti net savo moteris ir vaikus, bei kitokius augintinius susivežė, mat, rimtas pretekstas visam tam reikalui – „ąžuoliukų laistymas ir lankymas“.

„Liūtų ąžuoliukai“ per klubo gyvavimo metus jau, pradėję ir į rimtus ąžuolus virsti, nors kiti, naujesnių narių, žiūrėk dar tokie, kad ir žvairys kiškis pasistiebęs ant užpakalinių kojų gali pridaryti bėdų, nekalbant jau apie kokią aukštesnę ir grakštesnę gamtos stebuklą – stirną, kurios giminę kažkodėl medžiotojai taip negražiai – „ožiu“ vadina.

Vienas „liūtas“ besigerėdamas savo ąžuoliuku sakė savo žmonai:

- Žiūrėk, koks mano ąžuolas, plačiapetis, toks kaip aš!

Žmona vertinamai nužiūrėjo abu „ąžuolus“ ir nieko nepasakė, matyt nenorėdama, kurio nors iš dviejų įžeisti...

Šią pavakarę, „liūtai“ buvo itin globėjiškai nusiteikę savo ąžuoliukų atžvilgiu.

Prisivežė įrankių visokių: tinklų, virvių, bambukų, laistytuvų, net sekatorių visokių dydžių, nuo pedikiūrinių žirklučių iki gero meškerykočio ilgio. Kažkas net su kastuvu atėjo...

Ir kad puolė savo ąžuoliukus su tais visais įrankiais ir įnagiais „čiutnyti“ ir grąžinti, dailinti ir tiesinti, kad iš šalies žiūrint, atrodė, kad ryt nuo ryto gailiuose prasidės mažiausiai, ąžuoliukų grožio konkursas – „Misteris ąžuolas 2015“, arba kokia nors, ąžuolų Eurovizija!

Kiti, mažesni ąžuolų grožio estetai, apvaikščiojo Agailių bažnytėlės prieigas ir vidų, pasigrožėjo vis didėjančių kryžių kalneliu, pasemliojo vandens iš vis dar stebuklais apipinto šulinio, pasigrožėjo žydinčiais „ožkabarzdžiais“ ir puikiomis miško nuotakomis – ievomis, išmetusiomis savo baltus nuometus visuotiniam pasigerėjimui...

Kai kurie jau spėjo pakeiksnoti ir kraugeres uodes ar uodienes, kurios puolė siurbti karštą „liūtų“ kraują.

Ąžuoliukus baigus lyginti, dailinti, slėpti į tinklus, prasidėjo ilgai laukta oficialioji dalis.

Prezidentas sveikino ir firminėmis klubo kepuraitėmis apdovanojo brolius Algimantą ir Arvydą. Kepuraitę padovanojo ir tų vietų šeimininkui Zigmui, jam buvo užsiminta, kad gal būt, jau būtų laikas ir savo ąžuoliuką pasodinti, bet Zigmas, kaip kuklus šeimininkas tokios galimybės nei paneigė, nei patvirtino.

Nuo darbo išalkusių laukė, penki „lūžtantys“ nuo įvairių sumuštinių padėklai ir keletas gaiviųjų gėrimų butelaičių, irgi kelios skardinės, kurios buvo graibstomos, nes vakaras buvo pasakiškai šiltas.

Prasidėjo neoficialioji dalis, kurios metu buvo svarstomos galimybės apsilankyti Juozo L. sodyboje, kurioje šiemet, anot šeimininko, prastai su bitėmis ir medumi, bei žolės pjovimu.

Dar buvo diskutuojama, kiek Lietuvai reikia urėdijų – 42 ar 9? Miške ir pokalbio temos sukosi apie mišką.

Prisimenami, čia besilankę, žymūs šių kraštų žmonės, ir darbai jųjų, ir dar daugybė kitų įdomių dalykų, kurie nutinka miške su žmonėmis, medžiotojais ir kitais gyvais padarais.

Mažiems miško gyviams agresyviai puolant, „liūtų“ skaičius vis mažėjo ir mažėjo, o Martynas tuo metu, tarsi didžiausią nuodėmę gyvenime prisiminęs, ar kažką bažnytėlėje pamiršęs, susigrūdęs rankas į džinsų kišenes, risčia nudūmė link jos, pradingdamas už rudų durų.

Po akimirkos suskambo ir bažnytėlės varpas.

Šeši dūžiai sudraskė vakaro tylą, priversdami visus nutilti ir atsigręžti į baltąją Agailių bažnytėlę, tarsi į save patį.

Šeši dūžiai nuskambėjo ir šių metų varpininkas tokia pat risčia parbėgo atgal, prie kantriai jo laukusių ir pačių kantriausių „liūtų“.

Martyno paklausus, o kodėl skambino šešis kartus, atsakymo neišgirdome (gal dėl to kad Šeštinės?), nes Zigmas prieš tai sakė, kad per Šeštines jis skambina tris kartus, o jis čia yra skambinimo autoritetas, sakė, net pareigas jam atklydę maldininkai ir kiti nusidėjėliai jau įvardija – Agailių zakristijonas. Taigi, o čia šeši dūžiai?

Atsakymą, vadinasi, reikia patiems, individualiai susižinoti..., nors kas žino, gal čia buvo atskambinta besibaigiančiam šių metų sezonui..., juk liko, viso labo, tik du renginiai...?

Klausimą uždavęs ir neišgirdęs atsakymo Jonas.


grįžti