Naujienos

Knygos pristatymas su lengvu paraganavimu

Paskutiniai „potėpiai“ skirti pasirengimui labdaros renginiui vasario pabaigoje buvo aptarinėjami ilgai ir visai nenuobodžiai. Broliai „liūtai“ dalijosi pareigomis ir įvairiausiomis misijomis tam vakarui, kada reikia visų susitelkimo ir rimto darbo, kad sezono triūsas pavyktų ir būtų galima visų bendromis pastangomis surinktas lėšas skirti tiems, kam tuo metu labiausiai reikia.

Laikas tiksėjo tą antradienio (2015-02-03) vakarą „Smakų smake“, nes visi turėjo ką pasakyti, ką patarti ir pasiūlyti, nes visiems norisi, kad viskas būtų kuo geriau.

Artėjo laikas antrai vakaro daliai, o reikalai tik įpusėję, nors vakarienė jau beveik baigta valgyti.

Pasirodė ir solidus svečias, pagrindinis antros dalies pranešėjas iš Šiaulių ir ne šiaip sau iš miesto, o iš universiteto, visas mokslų daktaras ir docentas viename - Stasys T. Jis dar ir garbingos organizacijos prezidentas, dar ir leidyklos vadovas, žodžiu – visas žmogus orkestras, gerąją prasme.

O kadangi diskusijos dar buvo nesibaigę, tai teko antros dalies pagrindiniam personažui luktelėti, pabendrauti su vienu liūtu, kuriam griežtas klubo prezidentas įsakė „užimti svečią“, ir svečias buvo užimtas, pasodintas, bokalu alaus pavaišintas, ir žinoma, maloniu pokalbiu pasaldintas...

Pagaliau vyrai susitarė, kas ką darys ir prasidėjo antroji dalis.

Užėmęs prezidento stalo galą, užėmęs svečią liūtas, trumpai pristatė broliams atvykusįjį, nors daugeliui jis jau buvo pažįstamas.

Stasys T. ėmėsi įprasto sau darbo – kalbėti, ir kalbėdamas pristatinėjo vieno iš  liūtų parašytą knygą „XIX a. - XX a. pirmos pusės Kuršėnai. Gyvenimo fragmentai. Laikas ir žmonės“.

Susirinkusiems pareiškė, kad knygą reikia imti ir skaityti, nes joje yra „priblusinėta“ visokių faktų ir faktelių, kurie gali sudominti skaitytoją, o kad jis suprastų kas per laikas, kas per papročiai autorius, tūlą skaitytoją gerokai dar pavedžioja po istorijos kelius ir klystkelius irgi visokias dykras, kol ateina iki esmės. Bet anot pranešėjo, tai nėra minusas, ir greičiau pliusas, kadangi iš kontekstų skaitytojas darosi labiau žinantis ir pasitikintis savimi ir savo žiniomis (to gal ir nesakė pranešėjas, bet buvo galima suprasti tarp eilučių, jei atidžiai sekei mintį).

O pranešėjo mintį visi liūtai sekė labai atidžiai ir ėmė knygas pirkti ir autorių spaudė autografus rašyti.

Pasinaudojęs proga pranešėjas pradėjo dar ir trečią susirinkimo dalį skirtą tokiam storam almanachui „Šiaurės Lietuva“ pristatyti, kuriame aukščiau minėtos knygos autorius pasirodo dar „priraganavęs“, o kitas toliausiai nusigrūdęs sėdėti liūtas tuos raganavimus pasirodo dar ir iliustravęs.

Pranešėjui pasakius, kad tik autorius tvirtai žino apie ką čia kalba, visi liūtai sužiuro į iškaitusį nuo liaupsių autorių, kuris tvirtai pareiškė, kad čia yra siurrealizmas ir tik nereikia čia taip žiūrėti, geriau jau į liūto Albino iliustracijas žiūrėkit, nes jos tokios „krasauskiškos“ ir dar su visokia ten raganiška erotika.

Autorius tai žinoma pasakė mintyse, nes paskui tarė dar keletą žodžių apie savo knygą, tvirtai pažadėjęs parašyti tęsinį, tik apsiriboti trumpesniu laikotarpiu, kad trumpiau reikėtų rašyti ir daugiau laiko liktų visokiems raganavimas ir kitoms veikloms, kurių pilna gyvenimo keliuose ir takeliuose.

Vakaras pasibaigė, kiek ilgiau užtrukęs nei paprastai. Visi liūtai išsinešė po knygą ir po almanachą, o autorius važiuodamas namo galvojo, gal ir ne be reikalo tris metus rašė tą knygą, gal kas nors ims ir perskaitys, jei ne vienu prisėdimu, tai gal prieš miegą, o paskui kai jau perskaitys, ims ir pagalvos, o juk ir aš pats visai nieko būčiau knygos personažas. Ir nuo rytojaus ims ieškoti autoriaus, kuris parašytų knygą apie jį ir jis laimingas paliktų įrėmintas į ateitį, kaip ir pristatytos knygos personažai...

Susimąstęs, knygos  ir vienos dalelės almanacho autorius Jonas. 


grįžti