Naujienos

LIONS FORUMAS PANEVĖŽYJE

Saulėtą šeštadienį iš Kuršėnų pajudėjome geros nuotaikos, kelionė laukė netolima, Aukštaitijos sostinė – Panevėžys, kuris dar pasirodo šventė miesto šventę, be to šiemet šitas miestas dar ir kultūros sostinė.

Važiavome į forumą, į LIONS naujo sezono atidarymą, prezidentų įšventinimo šventę ir į kitus renginius. Mūsų komanda: Raimondas, tuo metu dar neoficialus prezidentas, Martynas, toks pat sekretorius, aš, toks pat finansininkas (be portfelio), Darius, kuriam reikėjo vaistų, važiavo dar pora liūtienių, nes Dalius, tas kur jaunimo reikalų koordinatorius klube į šventę buvo išrūkęs ryte, taip jam norėjosi švęsti...

Šiauliuose, paėmėme dar Česlovą su Diana, o paskui dar tris šiaulietes liūtes, kurių viena vardu buvo Jūratė, o kitos ne (Jūratės).

Autostradoje neoficialus prezidentas pasiūlė karšto gėrimo, kurio atsisakė tik neoficiali prezidentienė, o Darius pasijuto žymiai geriau ir papasakojo apie durpių pramonę Pabaltyje ir Rusijoje.

Toliau jau viskas vyko greičiau.

Pavalgėme verslo pietus – sriubos už 7 lt., ir nubėgome inauguracijon.

Ten mūsų prezidentą oficialiai prisaikdino ir visa komanda su flagmanu (vėliavnešiu - vimpilnešiu) Martynų priešakyje patraukėme sudalyvauti eisenoje.

Vėliavos (vimpilo) neatidavė visą žygiavimo kelią nuo katedros, kur dar diskutavome ar mūsų Martynas neša panašią į bažnytinę vėliavą ar ne, bet mūsų ginčą nutraukė suskambę varpai, o čia dar eisena pajudėjo.

Gatvių šaligatviai buvo pilni žmonių, mums mojavo šaukė, visi tik į Martyną žiūrėjo ir skaitė, ką jis ten aukštai virš galvų neša, o čia dar sumaišties įnešdavo Dalius garsiai tvarkantis verslo reikalus su vokiečiais ir panevėžiečiai kraipė galvas negalėdami suprasti, ar Šiaulių rajone vokiškai kalba visi.

Bet viskas kada nors baigiasi, taip baigėsi ir eisena, o mes nuėjome į savo autobusėlį pailsinti kojų, dar prezidentiško karšto gėrimo paragauti, nes laukė dar fiesta.

Mūsų darnų kolektyvą organizatoriai išskaidė į daugybę dalių, o mūsų sumanymas su Martynu, kad mes pora organizatorių neįtikino, sakė tradicinė pora turi būti, mes neįsižeidėm, atsisėdom prie gretimų staliukų, kur Martynui labiau pasisekė, nes sėdėjo beveik vienas su pulku liūčių ir dar mažą liūtuką reikėjo pasupuoti vežimėlyje.

Šventė įsilingavo, ypač kai uždainavo pats K. Kerbedis, tada jau ne tik svečias iš Libano šoko, bet ir du švedai iš Kalmaro ėmė judėti.

Česlovas gavo apdovanojimą už nuopelnus organizuojant labdaros renginius ir gubernatorius paprašė jo tarti – du žodžius, na kad ir „myliu jus“, tai ne, Česlovas kad prabilo, kad pažėrė kalbos, kad salė susižavėjusi ėmė garsiai ploti, tarsi būtų pasakęs „myliu jus“.

Bet jau apie vidurnaktį, ar po, kažkaip laikrodžio neįžiūrėjome patraukėme link savo transporto priemonės, šiauliečių liūčių atsirado viena daugiau.

Šventė tęsėsi, buvo sakomi tostai, eilėraščiai, anekdotai, net apdovanojimai įteikiami „kelioninės nominacijos“.

Kelionė neprailgo ir rytojaus pradėjęs jau šviesėti dangaus kraštelis žadėjo sunkią dieną, kada nieko nesinori imtis, ir viskas krenta iš rankų, bet jautiesi pailsėjęs, kad ir kaip paradoksaliai skamba, jautiesi pakylėtas, kol pirmadienis vėl pastato į vietą, nors kalendorius bando įtikinti, kad ir pirmadienį gali būti daug švenčių, kad ir Šilinės, ar statybininkų diena, tik pagalvoji sau, kad gaila, kad praėjusi diena nesikartoja ir forumo reikia laukti visus metus...

Forumą savo akim stebėjęs Jonas K.  

Nuotraukos iš forumo galerijoje :)


grįžti